talžyti

talžyti
1 tálžyti, -o, -ė K.Būg(Kv), Rtr, Š, , NdŽ, FrnW, , talžýti, tal̃žo, tal̃žė Kp, Ds šnek. 1. tr., intr. I, Kos152, M, L, LVIV128, Š, 599, , Kv, Yl, Plik smarkiai mušti, pliekti: Ans vagį tálžė par ausį, šonus J. Už tokį darbą aną reik gerai tálžyti Plt. Tálžė vaiką parsiutęs DūnŽ. Iš šluotos pradėjo tálžyti negaliu pabėgti Rdn. Ansai pačią yr tálžęs kaip obūlį Krš. Tálžo kaip šunį Up. Meškausis supyko ir atsikėlęs kaip pradės tálžyt į antausius tam biesui su geležine pirštine VoL329(Jnš). Kaimas užniko jį su pagaliu talžyti ir užmušė M.Valanč. | refl. NdŽ, Skr: Kam taip tálžotės su mazginiais, vaikai?! Krš. Kaip prisigera, mušas, tálžos Užv. 2. tr., intr. daužyti, trankyti: Tálžė tálžė savo klumpes į rąstus, kol sutalžė Žgč. Žiemą ka nuvažiuosi, būs užšalę ten, su kirviais tálžysma, kol tą malūną ten atkirsi Žr. Nuėjęs į kalvę grobėsi darbo, kalė, talžė, skubėjo Žem. | Tálžiau i talžiau aš muses Šd.tr. žudyti. 3. tr. K.Būg(Jnš), mėtyti, svaidyti: Beeidamas jis rado žmogų, kuris akmenis rinko nuo laukų ir talžė į pelkes LTR(Tt). | refl.: Prie indaujos talžėsi lėkštėmis apsukri kambarinė .svaidant težinti: Kam laidai tas bulves į sieną, kam tálžai?! Vdžg. 4. tr. Šl, Ar švaistyti, kleisti: Kam taip tą pieną tálžai dykai?! DūnŽ. Ir aš nesu piningais apsivertęs, iš kur galiu tálžyti! Krš. 5. tr. su jėga liejantis plakti, skalauti: Lietus talžydavo langų stiklus ir vėjas siautėdavo jaunučiame sode J.Marc. Įnirtusios bangos ilgai talžė kopas . 6. intr. NdŽ, Kv eiti patižusiu, purvinu keliu: Kur tálžai tokiu keliu? DūnŽ. Batelius liuobam pasiimti į rankas į tálžysma basoms kojoms į bažnyčią Yl. Su klumpiais vien liuobam tálžyti Yl. 7. tr. klampoti, mankyti: Šlapiu keliu vieni purvai tálžyti, t. y. eiti J. Kam tálžai purvynus?! Krž. Arklių kanopos talžė purvą . 8. tr. J, NdŽ, Jrb, Krtn greitai, dideliais kąsniais valgyti, kamžloti, šlamšti: Tálžė i tálžė žiūrę senūs laikūs Nt. Išvirs meisos su bulbyne, i tálžyk nu ryto lig vakaro Vkš. Tokius riebius lašinius galia talžyti, o nesuserga Prk. Gavėnę pastninkaudavom, silkes tálžydavom Grd. Netálžyk kaip žalmargė Kl. 9. tr. NdŽ su balsu traukti, papsėti: Sėda ant kakalio ir tálžo pypkę Pj. Je, šnapšę gera, taboką tálžo End.
◊ žõdžiais tálžyti(s) Rdn užgaulioti, įžeidinėti: Vargsta senelė: tálžo visa šeimyna baisiausiais žõdžiais DūnŽ. Tálžo žõdžiais kaip kumščiais Krš. Gera marti, žõdžiais netálžos kaip kitos Krš.
\ talžyti; aptalžyti; atitalžyti; įtalžyti; ištalžyti; nutalžyti; patalžyti; partalžyti; pritalžyti; sutalžyti; užtalžyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • talžyti — tálžyti vksm. Výrai užni̇̀ko vãgį tálžyti per ausi̇̀s, per šónus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • talžyti — 2 talžyti, ija, ijo 1. žr. 1 talžyti 6: Aš kliopu (bredu, kamašiju, talžiju) par purvyną JII163. 2. tr. NdŽ taukšti, plepėti: Niekus talžija Erž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptalžyti — 1 aptalžyti tr., intr. Rtr, Š, DŽ, KŽ, DūnŽ, Trk, Kl, Rs, Vdžg, Št; LL117,118 šnek. smarkiai apmušti, apdaužyti: Aptalžyk šonus vagiui, t. y. apmušk su pagaliu J. Aptalžiau iš mazginio – neklauso krupis! Krš. Ka aptalžysu ausis vieną kartą,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitalžyti — 1 atitalžyti tr. šnek. smarkiai apdaužyti: Tokiam tik ausis atitalžyt i paleist Ėr. Tuoj aš tau snukį atitalžysiu! Vad. talžyti; aptalžyti; atitalžyti; įtalžyti; ištalžyti; nutalžyti; patalžyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištalžyti — 1 ištalžyti šnek. 1. tr., intr. Rtr, LVI814, BŽ485, KŽ, Ėr, Šd, Paį, Rs, Skdv, Vkš, Klp smarkiai primušti, išpliekti: Dėdė žentui ištalžė nugarą su lazda, t. y. išpėrė, išmušė J. Ištalžė auses turgo[je] – i gavo parų Krš. Kaimynu susipešė ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutalžyti — 1 nutalžyti tr. šnek. 1. smarkiai apmušti, nupliekti: Ten greičiau nutalžys vaiką, o kates ramybėj laiko K.Bink. 2. numėtyti, nusvaidyti: Visus nutalžęs, nublaižęs ir vėl tas savo avis ganąs Sln. talžyti; aptalžyti; atitalžyti; įtalžyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • partalžyti — 1 partalžyti intr. šnek. pareiti: Visą kelį pėsčia partalžiau Krtn. talžyti; aptalžyti; atitalžyti; įtalžyti; ištalžyti; nutalžyti; patalžyti; partalžyti; prital …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patalžyti — 1 patalžyti tr. rš šnek. kiek padaužyti. talžyti; aptalžyti; atitalžyti; įtalžyti; ištalžyti; nutalžyti; patalžyti; partalžyti; pritalžyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pritalžyti — 1 pritalžyti tr., pritalžyti Kp šnek. 1. J, Užv, Slnt smarkiai primušti: Ka jin, brali, kartais i be jokio reikalo ima i pritalžo tą vaiką Sk. Mūso bernas visai pritalžytas iš vakaruškos parejo Krp. Pritalžė kaip obūlį DūnŽ. Pritalžiaũ karvę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • reikėti — reikėti, reĩkia, ėjo intr. ppr. impers. 1. H159, K būti reikalui, būtinumui: Nereikia, nėra reikalo SD182. Kur reikia, jie bus kieti, kur reikia, atlaidūs V.Myk Put. Kiek kartų Alaušas kalbėjo, kad nereikia žmonėms meluoti J.Balt. Kas antra… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”